Kaip tėvai gali apsaugoti vaikus nuo žalingų įpročių?

Paauglių priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų ar kompiuterinių žaidimų tampa ne mažiau opia problema kaip ir priklausomybė nuo įvairių psichoaktyviųjų medžiagų: alkoholio, rūkalų, narkotikų. Visais atvejais susiduriama su psichologine priklausomybe, kurią išgydyti ypač sunku. Apie tai, kokią reikšmę saugiai ir sveikai vaiko brandai turi tėvų pavyzdys, kaip jų elgesio modeliai įtakoja vaikų mąstymą „Mentor Lietuva“ organizuotame seminare tėvams pasakojo psichologė psichoterapeutė Vaida Liaudanskienė.

30 November 2018 | Mentor

Apsauga nuo neigiamos įtakos – kokybiški santykiai šeimoje

Genai, temperamentas, aplinkos veiksniai, bendraamžiai – visa tai turi įtakos, kaip smarkiai paaugliai pažeidžiami, kaip greitai tampa priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų bei kiek įsitraukia į socialinių tinklų internetinę erdvę. Pagrindinis apsauginis veiksnys, kuris ugdo esmines vaiko savybes ir įgūdžius, įgalinančius neįnikti į psichoaktyviąsias medžiagas bei saikingai naudotis išmaniosiomis technologijomis, – santykių šeimoje kokybė. „Tyrimai rodo, kad bendraamžių įtaka yra svarbi ir gali lemti, kada paauglys pirmą kartą pabandys psichoaktyviasias medžiagas, bet kiek jis apskritai norės eksperimentuoti ir ar įsitrauks į jų vartojimą, daugiausia priklauso nuo santykių kokybės jo šeimoje“, – kalbėjo psichologė psichoterapeutė V. Liaudanskienė.

Pasak jos, vaikai pirmiausia šeimoje ieško to, kas jiems itin svarbu: pripažinimo, teigiamo įvertinimo, jausmo, kad esi priimtas, išgirstas, svarbus. „Jei šeimoje daug ir atvirai bendraujame, turime bendrų veiklų kartu, dažnai padrąsiname, aiškiai žodžiais ir elgesiu išreiškiame savo meilę, pasididžiavimą bei palaikymą, ypač paaugliui suklydus, tuomet jam mažėja poreikis to ieškoti išorėje – internete ar per daug susitapatinant su bendraamžiais ir prarandant savo poziciją“, – aiškino specialistė.

Norint puoselėti stiprius santykius šeimoje būtina sukurti gerą emocinį ryšį, saugumo bei pasitikėjimo jausmą tarp tėvų ir vaikų. „Emocinį ryšį kuriame tuomet, kai su paaugliu kalbame ne tik apie tai, kaip jam sekėsi mokykloje ir kokį pažymį jis gavo, bet paklausiame, kaip jis jaučiasi, kaip jam pavyko išspręsti konfliktą su draugu, kokie jo santykiai su mokytoja ar auklėtoja. Kalbėti svarbu ne tik apie kasdienę buitį, bet ir apie vienas kito savijautą, santykius su aplinka, paauglio mintis, nuomones“, – patarė V. Liaudanskienė. Ji pabrėžė, jog kurti emocinį ryšį su vaiku nėra lengva, tačiau būtina, nes būtent jis lemia, kiek paauglys laikysis taisyklių, dėl kurių kartu sutarėte: „Šeima turi tiek stiprią įtaką paauglio elgesiui ir pasirinkimams, kiek stiprus emocinis ryšys joje ir aiškūs, kartu priimti susitarimai.“

Taisyklių turi laikytis ir tėvai

Šeimoje kuriant emocinį ryšį, pagrįstą pasitikėjimu ir suteikiantį saugumo jausmą, taisyklių turi laikytis ne tik vaikai, bet ir tėvai. „Labai svarbu, kiek suaugę laikosi pažadų, kuriuos davė savo vaikui. Kai vaikas kažko prašo iš mūsų ar klausia, kada ką nors nuveiksime ar kartu nueisime, svarbu pamatuotai duoti pažadą taip, kad ištesėtume“, – pabrėžė psichologė psichoterapeutė. Ji iš praktikos pastebi, kad esant sunkumams santykiuose tarp paauglių ir tėvų, dažnai ne tik tėvai yra nusivylę paaugliu, kad jis nesilaiko susitarimų, netinkamai elgiasi. Specialistė ir iš paauglių dažnai girdi, kiek daug kartų jie patikėjo savo tėvais ir nusivylė, nes šie dažnai per daug užimti ar prastai jaučiasi ir dėl to atidėlioja savo duotus pažadus. „Norint padėti savo atžalai geriau laikytis susitarimų, taisyklių, pirmiausia patys turime tai daryti. Visiems laikantis sutartų taisyklių, šeimoje kyla mažiau konfliktų, įtampos, o gera atmosfera namuose taip pat stiprina vaikų saugumo jausmą“, – sakė V. Liaudanskienė.

Ji pabrėžė, jog laikantis taisyklių svarbus nuoseklumas. „Dažnai mes patys, būdami pavargę ir nenorėdami ginčytis su paaugliu, pažeidžiame susitarimus ir paskirtą darbą, pavyzdžiui, išnešti šiukšles, padarome patys. Paaugliai, matydami mūsų nenuoseklų elgesį, ir patys taip elgiasi: stebi tėvų nuotaikas ir sprendžia, ar šįsyk laikytis susitarimo, ar pavyks išsisukti. Paaugliai dažniau daro tai, ką mato, o ne kas jiems liepiama. Kuo mažiau tėvai palieka šių spragų savo elgesyje, tuo vaiko elgesys yra nuoseklesnis ir jis labiau bus linkęs laikytis susitarimų“, – teigė psichologė psichoterapeutė.

Tėvų pavyzdžio galia

Ugdant vaikų gebėjimą atsilaikyti prieš bendraamžių įtaką ir priimti teisingus sprendimus, svarbus ir pačių tėvų pavyzdys, jų požiūris į psichoaktyviąsias medžiagas bei išmaniąsias technologijas. „Būkite sąžiningi: nemeluokite, nesislapstykite nuo vaikų, jeigu patys rūkote, o kalbėkitės, papasakokite, kodėl tėtis ar mama pradėjo rūkyti, gal jie bandė mesti, tačiau jiems tai nepavyko. Svarbu vaikui parodyti, kad tai tampa tokia priklausomybe, kurią sunku išgydyti, o jūs savo paaugliui to tikrai nelinkite“, – kalbėjo specialistė.

Ji taip pat patarė: „Stebėkite, kokiomis aplinkybėmis dažniausiai patys vartojate svaigiuosius gėrimus – norėdami atsipalaiduoti ar atsikratyti tam tikrų emocijų? Rizika, kad vyno taurė ar kito alkoholinio gėrimo nedidelis, bet dažnas vartojimas taps problema, didėja tuomet, kai geriame norėdami taip tvarkytis su savo emocine būsena. Siekis alkoholiu nuimti įtampą, stresą, sumažinti nepasitikėjimo savimi jausmą, užsimiršti nuo rūpesčių ar greičiau užmigti, gana greitai gali peraugti į piktnaudžiavimą ir priklausomybę. Matydami tėvų alkoholio vartojimo įpročius, paaugliai gauna žinutę, kaip ir kada vartojamas alkoholis, ir tai kartoja.“

Aiški riba tarp darbo ir poilsio – naudinga visai šeimai

Savistaba padeda ir ugdant vaikų išmaniųjų technologijų vartojimo įpročius. „Stebėkite save, kaip reaguojate, kai suskamba žinutės ar pranešimo garsas telefone. Ar impulsyviai vis žvilgčiojate į telefoną, nepaisant to, kad vairuojate arba valgote? Vaikų elgesį stipriai formuoja mūsų – suaugusiųjų elgesys,“ – priminė V. Liaudanskienė. Ji patarė tėvams aiškiai nusibrėžti ribą tarp darbo ir poilsio laiko: grįžus namo po darbų, kol ruošiama vakarienė, aptariama diena, atliekamos kitos veiklos, tuo pat metu stengtis nesiblaškyti ir nenaudoti telefono ar planšetės, o jei visgi reikalinga ką nors patikrinti ar padaryti šiomis priemonėmis, skirti tam apibrėžtą laiką vėliau vakare.

„Esant dideliam visų užimtumui, svarbu, maksimaliai išnaudoti buvimą kartu su šeima. Emocinius šeimos ryšius stiprina valgymas kartu prie bendro stalo bent kartą per dieną, tačiau tik tokiu atveju, kai mūsų dėmesio neblaško telefonas, planšetė ar televizorius. Priešingu atveju bendravimo kokybė krenta: bendraujame paviršutiniškai, jaučiame mažiau empatijos“, – sakė psichologė psichoterapeutė. Jos teigimu, šnekėdami, valgydami ar ką kitą kartu šeimoje veikdami be nuolatinio dirsčiojimo į išmaniuosius ekranus, tėvai diegia tinkamo bendravimo ir pagarbaus požiūrio vienas į kitą standartus. Tuomet lengviau su paaugliu susitarti dėl tokio paties jo elgesio. Tokie susitarimai šeimoje kaip, kad vakarienės metu mobiliuosius telefonus palikti atokiau bei išjungti jų garsą, arba einant miegoti juos palikti svetainėje, – svarbūs ir naudingi visai šeimai.