Po programos „Gyvai“ – prie mokyklos pastebimai mažiau rūkančiųjų

Įsibėgėjus mokslo metams, Lietuvos mokyklose startuoja ir „Mentor Lietuva“ inicijuojama psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos programa „Gyvai“. Šios programos pagrindinis tikslas – suteikti 6–7 klases lankantiems vaikams gyvenimo įgūdžių, reikalingų sveikai gyventi ir nepradėti vartoti tabako, alkoholio ir narkotikų. Kaip ruošiamasi naujiems programos „Gyvai“ metams, kokių užduočių labiausiai laukia joje dalyvaujantys mokiniai ir kaip pasikeičia jų požiūris į kenksmingų medžiagų vartojimą? Savo patirtimi dalinasi ne vienerius metus programoje dalyvaujančios pedagogės.

7 November 2016 | Mentor

Programą vertina ir pedagogai, ir tėvai

Jau trečius metus programoje dalyvaujanti Kretingos rajono Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Dalia Mockuvienė teigė, jog didžiausias programos „Gyvai“ privalumas – tas, jog pirmiausia mokytojas yra mokomas, kaip reikia tokias pamokas vesti, joms suteikiama visa metodinė medžiaga. Tuo tarpu Utenos Rapolo Šaltenio progimnazijos socialinė pedagogė Rasa Maniušienė, programą teigiamai vertina dar ir todėl, jog apie ją puikiai atsiliepia tėvai: „Jie džiaugiasi, kad yra tokios programos, kuriose pasakojama daug vertingos informacijos apie kenksmingas medžiagas. Tėvai mato, jog tai yra reikalinga bei naudinga ir mes turime apie tai kalbėti, aiškinti vaikams“.

Tik pradėjus lankyti programos pamokas, pasak Šiaulių Jovaro progimnazijoje dirbančios psichologės Rūtos Balčiūnaitės, vaikams labiausiai trūksta mokėjimo nuoširdžiai, atvirai bendrauti, garsiai išsakyti savo mintis nieko neįžeidžiant, nepasišaipant. „Vaikams taip pat trūksta gebėjimo spręsti problemas. Jie nori greito ir gero rezultato, bet jei taip neišeina, vaikai nusivilia, nebenori bandyti antrą kartą. Todėl labai gerai, kad programa pateikia ir moko penkių žingsnių plano, kuris suteikia įgūdžių išsirinkti keletą sprendimų. Jeigu kažkas nepavyksta, grįžtame atgal ir pabandome priimti kitus sprendimus“, – aiškina R. Maniušienė.

Svarbus pasitikėjimas tarp vaikų ir mokytojo

Programos metu paaugliai atlieka įvairias užduotis, tačiau labiausiai juos skatina aktyvios, įdomios, patrauklios veiklos: vaidyba, judrūs žaidimai, informacija, kuri pateikiama įdomiai, įtraukiant juos į atsakymų paiešką. „Vaikai noriai dalyvauja užsiėmimuose, jei klasėje tarp vaikų ir mokytojo vyrauja pasitikėjimo atmosfera, jei laikomasi susitarimų bei taisyklės, jog to, kas pasakyta grupėje, niekas kitas nesužinos. Taip pat labai svarbu vaikus paskatinti dalyvauti, įsitraukti“, – savo patirtimi dalinosi D. Mockuvienė.

Kalbintos pedagogės prisiminė ir labiausiai nustebinusius mokinių pasisakymus, pasakojimus, kurių per 12 programos pamokų išgirsta ne vieną. „Mokiniai gan noriai dalinasi patirtimi apie psichotropinių medžiagų vartojimą. Vis dėlto, labiausiai stebina tai, jog mokiniai dažnai tame nemato nieko blogo: jie negalvoja apie tai, kas bus ateityje, kokios pasekmės laukia tų, kurie vartoja“, – atkreipė dėmesį R. Balčiūnaitė. Dar didesnę nuostabą jos kolegei iš Kretingos rajono – Daliai Mockuvienei sukėlė tai, jog mokiniai atvirai prisipažino, jog jų tėvai neįžvelgia problemos duodami vaikams paragauti šampano ar alaus.

Užsiėmimuose – dėmesys vaikui, ne tik žinioms

Labiausiai pedagogės džiaugėsi tuo, jog įgyvendinus programą matosi realus vaikų požiūrio į žalingų medžiagų vartojimą pasikeitimas. Pasak D. Mockuvienės, vaikai supranta, kad linksmai pabūti su draugais galima ir be svaigalų, laisvalaikį šaunu leisti žaidžiant ar žiūrint filmus. Taip pat vaikai įsisavina, jog emocijos ir jausmai yra labai svarbūs bei daro didelę įtaką elgesiui, bei mokosi į jas tinkamai reaguoti. Geriausiai šio požiūrio pasikeitimą iliustruoja Utenos Rapolo Šaltenio progimnazijoje dirbančios Rasos Maniušienės pastebėtas mokyklos teritorijoje rūkančių vaikų skaičiaus sumažėjimas.

Tuo tarpu Rūta Balčiūnaitė teigė, kad labiausiai keičiasi ne mokinių požiūris į žalingų medžiagų vartojimą, o į save ir vienas kitą. „Užsiėmimuose mokiniai turi galimybę pabūti kartu, pabendrauti, pažinti kitus ir save, išsakyti nuomonę, pasidalinti požiūriu. Mokykloje pamokų metu dažniausiai kreipiamas dėmesys į jų žinias, o programos „Gyvai“ užsiėmuose – į juos, kaip individualias asmenybes“, – sako psichologė. Jos įsitikinimu, būtent tai padeda mokiniams augti ir tobulėti, ugdyti savo vertybes, tikslus ir tokiu būdu pasipriešinti neigiamai bendraamžių įtakai.